knyga

"sedėdamas ant grindų , mintyse be perstojo sukdavau praeities juostą. Keista, dariau tai pusę metų, diena dienon ir niekad nepavargdavau. Mano patirtis atsivėrė priešais mane kaip beribė erdvė, ji atsigręždavo vis kitu kampu. Neaprėpiama, tačiau reali, itin reali, štai kodėl ji atkakliai stūksojo priešais mane tarytum naktį apšviestas paminklas. Ir esmė ta, kad paminklas buvo man pačiam. Apmąsčiau įvykius žvelgdamas į juos vis kitu rakursu. Atrodo, mane gerokai suniokojo. Žala buvo gana pastebima. Būta ir kraujo, jis tekėjo be garso. Praėjo šiek tiek laiko, vienos nuoskaudos priblėso, kitos tik vėliau atsivėrė. Tą pusmetį išsėdėjau užsidaręs ne tam, kad pasveikčiau, ne autistiškai neigdamas išorės pasaulį. Tiesiog man reikėjo laiko vėl atsistoti ant kojų.
o kai atsistojau, stengiausi negalvoti, kur eisiu. Tai buvo visai kitas klausimas, kurį maniau apsvarstysiąs vėliau. Svarbiausia buvo atgauti pusiausvyrą. "

HARUKI MURAKAMI
dansu
dansu
dansu