apie nedarbą darbe :)

aš jau dirbu. dirbu gal ir gerai, bet būna momentas, kai net silpna, kaip nesinori dirbti.. vakar mane toks vienas užklupo netikėtai, net bloga atrodo nuo menkiausio darbelio, o telefonu atsiliepinėti visiškai nesinori.. tada rašinėjau laiškus Ugnei..daug laiškų ... ir po biškelį išsigelbėjau :) t.y. sulaukiau darbo pabaigos :) va kaip būna..

apie meilę

nesenai visai galvojau, kaip labai man reikia žinoti ir jausti, kad kas nors mane myli..
gal ne nuo to pradėjau..
iš pradžių pagalvojau, kaip labai pasiilgau savo tėvo ( jo jau pusę metų nebeturiu ), paskui pagalvojau, kad jis mane labai mylėjo, gal dėl to man jo taip trūksta.. gal savanaudiškai skamba, bet..
ir dar labai pasijaučia, kai ilgėliau neaplankau mamos.. jos meilės jaučiu daugiausia turbut.
..ir dar..
...žinau jau, kad apie meilės stygių iš žmonių imu imu galvoti, kai nutolstu nuo Dievo..

vakaro mintys

vakar atsigulus pagalvojau, kad daugiausia mano minčių sukasi apie Miglytę...
labai ją myliu. ir čia apie ją rašau daugiausiai. gal dar Miglė per maža, kad turėčiau kažkokį asmeninį gyvenimą. bet ir gerai - turbūt viskam savas laikas..

dar pamąsčiau, kad augant vaikui aplinkinių dėmesys jam proporcingai mažėja. nu, čia gal žiūrint labai dideliais tarpais. kai gimsta vaikiukas visiems būna labai didelė naujiena, visi nori pamatyti, aplankyti, pakiloti. o paskui po trupučiuką blėsta susidomėjimas. nors vaikas kaip tik, kuo daugiau išmoksta, tuo labiau įdomus darosi.., bet gal čia tik mamoms taip atrodo :)

kapriziukai, pikčiukai ir ožiukai....

pasirodo Miglė vis į svečius kurį nors iš jų pasikviečia ir sunkiai tada su ja susikalbam. nori miglė ko nors nuo lentynos rodo ranka, o kai pamato, kad purtau galvą ir sakau "ne", pasikviečia neklaužadą ožiuką ir paleidžia dūdas kartu. tada jau sunkoka tą draugą išprašyti...nebent pasiūlau saldainį :)
o dar man sakė, kad kai nėra mamos šalia, tie draugai labai retai užsuka...

žodžiai

mėgsta Miglė jau šnekėti trupučiuką. Auksė sakė, kad būtinai reik parašyti, jog Miglė taria pirmą triskiemenį žodį "o-ba-lia". Obuolys čia reiškia .. :)
vietoj "tapu tapu" Miglei gaunasi pasakyti visai kas kita, nuo ko Igoris lūžte lūžta, bet čia gal aš nerašysiu :) Gražiausiai turbūt ištaria "bamba" ... , nes aną dieną atrado, kad tokią turi :)

spektaklis

buvom vakar visi trys spektaklyje "Katės namai". Labai patiko Miglei, kad aplinkui daug vaikų buvo: vis rodė su pirščiuku ir "lelia" sakė. Per pertrauka su vienu tokiu lelia netgi susipažino Miglė artimaiu, labas davė, berniukas Paulius ten buvo, pasirodo. Žiūrėjo ir į sceną ji labai įdėmiai- ten aktoriai garsiai šūkavo ir kvailiojo, gal ir įdomu vaikučiams.. :) mums tai šiaip sau, bet smagiausia, kad buvom visi kartu:)

į lauką "du du du"

Mėgsta labai Miglė eiti į lauką. Kai tik pradedu klausti jos ar nori eiti į lauką, ji nieko nelaukdama bėga ir atneša batus ( sako "bapa"), suranda paltuką, duoda kepurę ir pati bando apsimauti pirštinytes :) nustebau net, kad ji jau taip daug moka:)

įtarimai

šįryt Miglė vos tik pamatė atėjusią Rasą iškart pradėjo įtarti kažką negero. Pradėjo vaiko akytės klausiamai bėgioti nuo manęs iki Rasos. Nuliūdo. Gera buvo visą savaitgalį kartu...

..tik tu į darbą neik..

Šį rytą, pamačius, kad išeinu į darbą Miglė taip graudžiai apsiverkė. Apsikabinau ją ir sakau: gal eik su žaisliukais pažaisk. O ji pažiūrėjo į žaislus ir sako: ne... o kai uždariau duris, girdėjau kaip šaukė mane. kaip gaila, siaubas. Darbe mane kolegė paguodė, kad bus dar ir baisiau:) Jos dukrytė jai sakydavo: mamyte, man nereikia nei saldainių, nei ledų, tik tu į darbą neik...

"jo jo jo"
mūsų Miglytė jau seniai išmoko sakyti "ne" ir taip daug kartoja, kad mes su Rasa nusprendėm ją pamokyti sakyti "taip", bet kai nepasisekė Rasiukas išmokino ją sakyti "jo". vis geriau .. :) ir vakar Rasa sakė, kad tą išmoktą "jo" ji visai tinkamai panaudojo:)

ech...kokia aš laiminga jaučiuosi, kad turiu bendruomenę!
toks sąmoningas apsisprendimas eiti kartu. gera geraaaa tikras komfortas, kaip kad vakar sakė brolis Pijus.
laiminga.... laiminga...