asmenybė

su Migle mūsų darosi vis sunkiau susikalbėti t.y. ir taip sunku, kad ji dar nekalba daug, bet prasidėjo visokie pikčiukai. ji kaip vijurkas, energija liejasi per kraštus ir tik spėk sužiūrėt jau ko pridirba. jei ko neleidi, tai baisiai dūdas paleidžia ir neišaiškinsi jai, kad negalima, net klausyti nenori. Kažkurią čia dieną išvertė ji pilną puodelį su arbata ant naujos staltiesės (dar gerai, kad arbata buvo atšalus, tai būtų jau nebe staltiesė man rūpėjus..). Apibariau aš ją pakėlus balsą, tai kaip įsižeidė mergaitė. Nubėgo pas Igorį paguodos ieškot. Kai šis ant rankų nepaimė, tai pas Auksę prašėsi, bet ir ten nesurado užtarimo. Tada puolė tetį šaukt. Bet įdomiausia tai, kad kai aš sakau: "Ateik, Miglyte, susitaikom", tai ji visą valandą man išdidžiai "NE" sakė. Atseit supyko. Ir juokinga ir nejuokinga. "čia požymiai, kad asmenybė formuojasi", sakė man Ugnė.