apie darboholizmą

šiandien pikta buvau, nespėjus išeiti papietauti, nes ir silpna ir nesmagu.. pradėjau galvoti, kaip surasti tą ribą tarp gero darbuotojo, kuris rūpinasi firmos reikalais ir to rūpinimosi savimi. Juk visąlaik negali aukotis dėl firmos ir nepaisyti savo interesų. ir aš taip įtariu, kad kuo daugiau stengsies, tuo daugiau atsiras darbų.
aišku firmai gerai, kai darbuotojai neskaičiuoja išdirbtų viršvalandžių ir pas mus firmoj taip yra...dirba žmonės su pasimėgavimu ir bajeriais iki septynių, aštuonių kartais, bet kai pagalvoji apie namie laukiančias žmonas ar vaikus, tai pikta būna..