sena pažįstama

vakar į mikriuką įlipus pamačiau labai senų laikų matytą veidą, bet pažinom viena kitą. Pradėjo ji mane klausinėti, kaip gyvenu,iš jur važiuoju.. Sakau iš darbo, va mėnesį dar tik dirbu, nes prieš tai vaiką auginau. O ji klausia: kieno vaiką? Savo - sakau, tai kaip nustebo. Ji man trupučiuką papasakojo, kad gyveno tris metus su vaikinu ir vieną dieną jam pasakė, kad skiriamės..O paskui sako su pasididžiavimu: aš tai gyvenu, dirbu, tūsinuos. Ir išlipo prie Sodros.

Likusį kelią aš galvojau, kad į jokius linksmiausius tūsus nesutikčiau mainyti to, ką turiu dabar - šeimą.